Intensyvi, tačiau darni ir atsakinga sodininkystė
Šių metų birželio 17-21 d. ISHS ir IPS surengė simpoziumą “Intensyvi tačiau atsakinga sodininkystė“. Simpoziume dalyvavo 220 atstovų iš 36 šalių. Gausios buvo JAV, Italijos, Vokietijos, Suomijos delegacijos. Aišku, gausiausiai dalyvavo simpoziumo organizatorė – Olandija. Buvo tokių egzotiškų kraštų kaip Burundis, Pietų Afrikos Respublika, Meksika. Didžiausią dalyvių dalį sudarė mokslininkai, tarptautinių organizacijų, durpių substratus gaminančių kompanijų atstovai.
Šio simpoziumo tema – tai darni-atsakinga (angl. sustainable) sodininkystė.
Neatsitiktinai vienas pagrindinių simpoziume aptartų klausimų buvo panaudoto vandens dezinfekcija ir išvalymas. Ką daryti su panaudotų vandeniu, jame esančių trąšų, pesticidų likučiais? Intensyvus šiltnamių ūkis Olandijoje duoda savo ”vaisius“. 2027 metais Olandijoje įsigalios panaudoto vandens normatyva, kuri beveik iki 0 ribos panaudoto vandens užterštumą maisto medžiagomis bei augalų apsaugos priemonėmis. Šiuo metu yra atliekama daug tyrimų, kurie leistų sumažinti tręšimo intensyvumą. Gilinamasi į augalų fiziologiją. Su mažiau sąnaudų – didesni derliai. Įvairiais metodais bandoma valyti jau panaudotą vandenį. Tam yra bandomos įvairios technologijos: reversinė osmozė (RO), membraninė distiliacija (MD), nano filtracija (NF) ar išankstinė oksidacija (AOX). Šiuo metu šios technologijos yra gana brangios. Pavyzdžiui, dabar vandens išvalymo kaina 5 ha šiltnamiui yra iki 10.000 Eur per metus.
Kitas aptartas dalykas – vandens panaudojimo efektyvumas. Lauko salygomis 1,0 kg pomidorų išauginti reikia apie 60 litrų vandens, tuo tarpu olandiško uždaro tipo šiltnamyje užtenka ir 15 litrų. Vandens ištekliai kai kuriose šalyse yra riboti, todėl vandens sunaudojimas labai svarbus.
Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje prilyja iki 100 mm per metus. Vanduo yra išgaunamas iš 300 metrų gylio. Vis didesnę įtaką profesionaliam auginimui turės jutikliai, kurie padės optimizuoti vandens sunaudojimą.
Andreas Baumgarten iš Austrijos aptarė durpininkams ypač aktualų klausimą – EN standartus. Šiuo metu intensyviai aptariamas auginimo terpės, dirvos gerintojų ir komposto įterpimas į trąšų direktyvą. Iki 2013 metų birželio mėnesio buvo paruošti pasiūlymai ir dar šiais metais turi būti pristatyta EU susipažinimui.
Įdomus pranešimas buvo iš Švedijos. Mikroorganizmai durpių substrate. Durpėse dominuoja grybai, akmens vatoje – bakterijos. Pavojingiausi augalų šaknų patogenai yra: Pythium, Phytophtora ir Fusarium. Kaip biokontrolė naudojami mikroorganizmai Trichoderma, Streptomyces, Gliocladium, Bacillus, Pseudomonas spp. Jų panaudojimas 50 – 100 % sumažina ligų išplitimą. Auginimo terpės drėgmė, pH bei tręšimas taip pat labai svarbūs ligų kontrolei.
Alternatyvos durpėms. Durpės kol kas išlieka pagrindinis komponentas kokybiškai auginimo terpei paruošti. Kompostas, kokoso pluoštas, kiti komponentai yra gan plačiai naudojami, tačiau kaip pagrindinis auginimo terpės komponentas išlieka durpės. Nėra taip paprasta išlaikyti pagrindinius auginimo terpės parametrus naudojant ne durpes, o kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, buvo padaryti bandymai su Puansetijom. Augalai auginti 100 % plauto kokoso durpėse pradėjo gelsti dėl boro pertekliaus. Augimas buvo labai nevienodas, patys augalai žymiai mažesni nei auginti durpėse. Taigi, naudojant vien kokoso durpes labai svarbu žinoti, kaip ta medžiaga buvo paruošta. Tas pats tinka ir kompostui. Naudojant žievės ir kokoso mišinį nustatytas labai didelis substrato „sukritimas“ vazone po 6 mėn.